Grožio Akademija
Teiraukis:
(37) 211888
Adresas:
K. Donelaičio g. 62, Kaunas

Jei esi šios įmonės specialistas, gali užsiregistruoti

Kineziterapija

Kineziterapija

Grožio Akademija/

Kineziterapija _ gydymas judesiu (lot.kinezis _ judesys, terapia _ gydymas) _ yra viena pagrindinių reabilitacijos priemonių. Tinkamas judesys padeda pagerinti ir išlaikyti kaulų ir raumenų, širdies kraujagyslių ir kitų sistemų funkcinę būklę. Sudarant ligoniams kineziterapijos priemonių planą, būtina įvertinti ne tik bendrą ligonių būklę, biosocialinių funkcijų sutrikimus, bet ir pakenktų organų ar sistemų būklę.

Terminas “reabilitacija” medicinoje pirmą kartą pavartotas 1946m., tada pradėtos kurti ir pirmosios reabilitacijos tarnybos. Jų atsiradimui turėjo įtakos pačių neįgaliųjų judėjimas už savo teises. Invalidumo priežastys nevienodos: besivystančiose šalyse invalidumo augimą skatina prasta mityba, infekcinės ligos, o išsivysčiusiose šalyse vyrauja nelaimingi atsitikimai, lėtinės somatinės ligos, alkoholizmas ir narkomanija.

Fizinės medicinos ir reabilitacijos priemonės reikalingos kuo ankstesnėje ligos stadijoje, todėl galima kalbėti apie etapiškumą: stacionaras, ambulatorija, poliklinika, sanatorija ir namai. Kiekvienam etapui keliami skirtingi uždaviniai, nes yra skirtingas reabilitacinių priemonių panaudojimo galimybes. Gydant neįgaliuosius, reabilitaciją vykdo reabilitacijos specialistų grupė, kurią sudaro įvairių medicinos profesijų specialistai bei socialiniai darbuotojai.

Reabilituojant naudojamos įvairios priemonės: vaistai, fiziniai veiksniai, psichoterapija, mankšta, masažas, darbo terapija, kompensacinė technika, protezavimas.

Kineziterapija _ viena iš pagrindinių reabilitacijos ir sveikatos grąžinimo priemonių. Judesys fizinių veiksnių visumos dalis, natūrali biologinė organizmo funkcija. Judėjimas _ fiziologinis organizmo augimo, vystymosi ir formavimosi stimuliatorius.

Kineziterapijos uždaviniai:

1.Normalių fiziologinių funkcijų palaikymas;

2.Pažeistų funkcijų normalizavimas;

3.Įvairių komplikacijų profilaktika;

4.Regeneracinių procesų organizme skatinimas.

Kineziterapijos principai:

Atliekant kineziterapijos procedūras, reikia laikytis tam tikrų fiziologiškai pagrįstų pedagoginių principų. Kineziterapija _ ne tik gydymas, bet ir fiziologinis procesas.

Laipsniškumas. Šiuo principu vadovautis didinant krūvį. Gydomojo kurso metu pamažu didinamas kineziterapijos seansų skaičius, judesių amplitudė, kartojimų skaičius, intensyvumas, sudėtingumas.

Sistemingumas. Kineziterapijos procedūros atliekamos ilgą laiką, nedarant ilgesnių pertraukų.

Individualumas. Vadovaujantis šiuo principu, reikia įsigilinti į patologinio proceso pobūdį, priežastį, adaptacines_kompensacines organizmo galimybes, ligonio fizinį išsivystymą, amžių, profesiją.

Sąmoningumas. Sąmoningas ir valingas ligonio dalyvavimas gydymo procese, bendradarbiavimas su kineziterapeutu turi reikšmės procedūrų efektyvumui.

Visapusiškumas. Kineziterapijos procedūros turi veikti ne tik pažeistą organą, bet ir visą organizmą, lavinti neurorefleksinius, endokrininius_humoralinius mechanizmus, didinti organizmo adaptacines galias.

Kineziterapijos metodai. Metodus medikai privalo gerai mokėti ir taikyti gydymui, reabilitacijai bei profilaktikai. Atsižvelgiant į ligonio būklę skiriami aktyvūs ir pasyvūs kineziterapijos metodai. Aktyvūs tokie metodai, kada ligonis pats juda. Pasyvūs _ kada ligonis yra pasyvus, o įvairias manipuliacijas rankomis, prietaisais, aparatais atlieka gydytojas, medicinos sesuo, kineziterapeutas ar kineziterapeuto padėjėjas.

Aktyvieji metodai dar skirstomi į gydomąją kūno kultūrą, žaidimus, sporto elementus, dozuotą ėjimą ir terenktūrą, darbo terapiją.

Aktyviosios kineziterapijos priemonės _ aktyvūs valingi judesiai , gimnastikos pratimai, taikomojo ir sportinio pobūdžio pratimai, žaidimai.

Gydomoji kūno kultūra _ viena iš labiausiai paplitusių kineziterapijos rūšių. Judesys _ galingas biologinis stimuliatorius. Jis tampa gydančiu tada, kai taikomas tikslingai, pagal terapinius uždavinius, dozuotai ir atsižvelgiant į ligonio būklę. Pagrindiniai gydomosios kūno kultūros veiksniai _ fiziniai pratimai, kurie gali būti taikomi raumeniui, raumenų grupei, sąnariui ar sąnarių grupei. Gydomoji kūno kultūra _ tai fizinių pratimų naudojimas sergančiam žmogui gydyti, siekiant greitai ir visiškai sugrąžinti sveikatą ir darbingumą. Gydomoji kūno kultūra apima gydomąją gimnastiką, žaidimus, sporto elementus.

Gydomoji gimnastika _ plačiai praktikoje naudojama gydomosios kūno kultūros šaka. Gydomajai gimnastikai naudojami įvairūs fiziniai pratimai. Jie yra galimi įvairaus amžiaus ligoniams, jie atliekami lovoje, lauke, vandenyje.

Analinė gimnastika naudojama, kada reikia gydyti raumenų grupes ar atskirus raumenis.

Bendra stiprinanti gimnastika naudojama vidaus ligoms gydyti, kai labiau reikia veikti ne atskirą organą, o visą organizmą.

Kvėpavimo gimnastika naudojama gydant ligonis, sergančius kvėpavimo sistemos ligomis.

Koreguojanti gimnastika naudojama esant judamojo aparato pakitimams _ stuburo, krūtinės ląstos bei galūnių deformacijoms.

Higieninė ir gamybinė gimnastika. Šitų abiejų rūšių uždavinys yra bendras organizmo stiprinimas, sugrąžinti darbingumą ir sumažinti nuovargį.

Žaidimai _ tai kompleksas taikomojo pobūdžio specialiai organizuotų judesių ir fizinių pratimų, kurie pasižymi bendru poveikiu organizmui.

Sporto elementai _ plaukimas, irklavimas, slidinėjimas, važinėjimas dviračiu.

Dozuotas ėjimas ir terenktūras. Dozuotas ėjimas taikomas sergant širdies ir kraujagyslių ligomis bei sergant kvėpavimo sistemos ligomis. Tai _ ėjimas nelygia, kalnuota vietove. Eidami ligoniai kontroliuoja pulsą, stengiasi ritmingai kvėpuoti.

Darbo terapija padeda sveikti visam organizmui, nes vyksta teigiami poslinkiai fiziologinėje, psichinėje, socialinėje sistemose. Darbo terapijos tikslas _ padėti ligoniui atsigauti fiziškai, sociališkai ir profesionaliai.

Pasyvioji kineziterapijos rūšis skirstoma į masažą, mechanoterapiją, tempimo terapiją. Pagrindinės priemonės saulė, vanduo ir oras.

Pasyvūs nevalingi judesiai atliekami personalo ir atliekami aparatais.

Masažas _ tai plačiai taikoma kineziterapijos rūšis sveikatai stiprinti, darbingumui bei psichinėms bei fizinėms žmogaus jėgoms grąžinti. Yra kelios masažo rūšis:

1. Gydomasis atliekamas gydymo įstaigose, norint pagerint ligonio būklę ir savijautą;

2. Taškinis. Tai gydymo metodas, kuris jungia akupunktūrą ir masažą. Taškinio masažo metu pirštų galais masažuojami biologiškai aktyvūs taškai;

3. Segmentinis. Daromas poveikis odos paviršiui, gilesniems audiniams ir vidaus organams.

4. Higieninis. Taikomas normaliai organizmo veiklai palaikyti, sveikatai stiprinti, senėjimo procesams stabdyti.

5. Kosmetinis. Atliekamas norint palaikyti atskirų kūno dalių išvaizdą, pašalinti ir sumažinti kosmetinius defektus;

6. Masažas aparatais. Jis atliekamas įvairiais aparatais ir derinamas su masažavimu rankomis;

7. Hidromasažas. Atliekamas vandeniu ar vandens srove.

Masažas _ speciali, dozuota mechaninių ir refleksinių poveikių visuma. Masažas paveikia abipusius neurorefleksinius, neurohumoralinius ir neuroendokrininius ryšius. Odos mechanoreceptoriai transformuoja mechaninio dirginimo energiją į nervinius impulsus, kurie sklinda į centrinę nervų sistemą, ši atsakomąsias reakcijas, koordinuoja, reguliuoja įvairias funkcijas.

Naudojami šie gydomojo klasikinio masažo būdai: glostymas, trynimas, maigymas, vibracija. Siekiant norimo fiziologinio efekto, jie yra kaitaliojami, o jų taikymą sąlygoja masažuojamos vietos anatominės _ topografinės savybės.

Glostymas. Vienas seniausių masažo būdų, kuriuo pradedamas ir baigiamas masažas. Glostant ranka lengvai slysta kūno paviršiumi, nesudarydama prieš save odos raukšlės. Glostymas tiesiogiai veikia odą: pašalina suragėjusias epidermio ląsteles, pagerėja prakaito ir riebalinių liaukų veikla, odos kvėpavimas, kraujo apytaka kapiliaruose, pakyla odos temperatūra.

Yra skiriami keli glostymo būdai:

1. Plokščiasis paviršinis glostymas;

2. Plokščiasis gilusis glostymas;

3. Apimantis nenutrūkstamas glostymas;

4. Apimantis nutrūkstantis glostymas.

Trynimas. Tai audinių pajudinimas, pastūmimas, ištempimas įvairiomis kryptimis. Jo metu masažuotojo ranka juda kartu su odos paviršiumi prieš ir pagal limfos tekėjimo kryptį. Trinant ištempiami randai, sumažėja sąaugų patologija, didėja kraujo tekėjimas į audinius ir gerėja jų mityba, didėja raumenų tonusas.

Skiriami šie trynimo būdai:

1. Išilginis trynimas;

2. Skersinis trynimas;

3. Spiralinis trynimas;

4. Žiedinis trynimas.

Maigymas. Vienas sudėtingiausių pagal atlikimo metodiką masažo būdų. Maigymas didina raumenų tonusą, susitraukimo funkciją, sausgyslių elastingumą, ištempia raiščius, gerina raumenų kraujo ir medžiagų apykaitos procesus, mažina raumenų nuovargį.

Maigymo būdai: nenutrūkstantis išilginis ir skersinis, nutrūkstantis atkėlimas ir spiralinis.

Vibracija _ tai tam tikro dažnio ir amplitudės virpesių perdavimas kūno paviršiumi. Vibracija veikia ne tik tą vietą, kuri yra masažuojama, bet ir šalia bei giliau esančius audinius. Dėl refleksinio poveikio mechaninė vibracija sustiprina, o kai kada ir “atgaivina” išnykusius giliuosius refleksus, malšina skausmą, gerina masažuojamos vietos mitybą, raumenų gebėjimą susitraukti, keičia kraujo spaudimą, gerina žarnyno peristaltiką, audiniai atsigauna po traumų. Skiriami šie vibracijos būdai: nenutrūkstanti, kuri dar skirstoma į labilią, stabilią ir taškinę, ir nutrūkstanti vibracija.

1. Nenutrūkstantis stabilus: masažuotojas virpamuosius judesius atlieka ranka vienoje vietoje;

2. Nenutrūkstantis labilus: masažuotojo ranka,virpindama audinius, slenka masažuojamu paviršiumi;

3. Nenutrūkstantis taškinis: atliekamas vienu pirštu kaip nenutrūkstančios stabilios vibracijos atmaina;

4. Nutrūkstanti vibracija: šios vibracijos metu masažuotojo ranka, prisilietusi prie masažuojamo paviršiaus, staiga atitraukiama. Ši vibracija _ tai tarsi smūgiai į kurią nors vietą.

Pagalbiniai vibracijos būdai: plekšnojimas, padaužymas, kapojimas, purtymas, sukratymas, pakratymas, pastūmimas.

MECHANOTERAPIJA

Mechanoterapija naudojama norint atgaivinti nusilpusius arba sunkiai atliekamus judesius. Ji atliekama specialiai sukonstruotais aparatais. Mechanoterapija kaip gydymo būdas susiformavo praeito šimtmečio viduryje. Taikant mechanoterapiją judesys yra griežtai lokalizuotas,tiksliai dozuojamas pasipriešinimas, raumuo tempiamas mechaniškai, judesys kartojamas daug kartų. Taigi mechanoterapijos metu veikiami rigidiški raumenys, kontraktūros po imobilizacijos, tempiamos sausgyslės, atgaivinamas raumenų tonusas, taisomi laikysenos defektai.

TEMPIMO TERAPIJA

Tai gydymo metodas, kai, tempiant mechaniniu būdu pagal išilginę ašį, stengiamasi atitraukti, pailginti tam tikras žmogaus kūno vietas. Dažniausiai yra veikiama sausgyslių ir raiščių sistema. Tempimo terapija _ tai labai senas gydymo būdas, kuris gali būti taikomas į vairioms kūno dalims, tačiau visada reikia parinkti tinkamą padėtį. Kartu su tempimu gali būti naudojama vibracija, šiluma. Tempimas gali būti atliekamas naudojant specialius tempimo stalus arba kitas priemones. Tempimą galima atlikti sausumoje ir vandenyje. Vanduo gerai atpalaiduoja raumenis, todėl tempimas vandenyje pranašesnis už tempimą sausumoje. Procedūros trukmė įvairi, priklausanti nuo tempimo vietos, pavyzdžiui: kaklas tempiamas 2_10 min., juosmuo _ iki 20 min. Reikia laikytis šių taisyklių:

Ø skirti tempimą tik esant tiksliai diagnozei;

Ø prieš procedūrą atpalaiduoti raumenis;

Ø temptina vieta turi būti tarp fiksuotų kūno dalių;

Ø tempti reikia atsargiai, lėtai, didėjančia jėga, stebint ligonio būklę;

Ø pasibaigus tempimo laikui, ligonis išlaisvinamas lėtai, po truputį mažinant jėgą. Greitas procedūros nutraukimas sukelia paūmėjimą;

Ø po tempimo ligonis turi likti ramybėje 20_30 min., geriausia nepajudinti jo iš vietos.

Tempimo indikacijos: tarpslankstelinio disko išvarža, skoliozė, kifozė, Bechterevo liga, simptominės neuralgijos ir t.t.

Kontraindikacijos: nesugiję dislokuoti lūžiai, ryški osteoporozė, hipertonija, širdies dekompensacija, nėštumas, išvarža, sunkios neurozių formos ir t.t.

AKTYVŪS VALINGI JUDESIAI

Kineziterapijai naudojami įvairiausių rūšių judesiai ir gamtiniai veiksniai: oras, vanduo, saulė. Aktyvūs judesiai atliekami paties ligonio be kitų pagalbos, yra susiję su nerviniais impulsais, einančiais iš tam tikrų centrų galvos smegenyse į raumenis.

PASYVŪS VALINGI JUDESIAI

Šiems judesiams nereikia aktyvaus, valingo paciento dalyvavimo, aktyvaus raumenų susitraukimo. Aktyvų vaidmenį atlieka kitas asmuo ar specialūs aparatai.Pasyvūs nevalingi judesiai naudojami tais atvejais , kai aktyvių valingų judesių nėra ar dėl ligos jie labai riboti. Biologinis ir fiziologinis šių judesių pagrindas yra refleksinis mechanizmas. Jų metu dirginami receptoriai.

Kineziterapija vandenyje. Visus anksčiau išvardintus judesius galima atlikti ir vandenyje. Vanduo, kuriame atliekami judesiai, papildomai veikia žmogaus organizmą ir sudaro specifines sąlygas procedūrai atlikti. Žmogaus kūną vandenyje veikia hidrostatinis slėgis. Dėl slėgio, veikiančio krūtinės ląstą ir pilvą, įkvėpti darosi sunkiau, o iškvėpti lengviau Dėl kompresijos į periferinius kraujo indus palengvėja ir pagreitėja kraujo tekėjimas širdies link. Todėl ėjimas vandenyje naudojamas gydant pažeistas kojų venas. Antra, organizmą veikai vandens keliamoji jėga. Taip galima treniruot i atramos ir judėjimo aparatą. Trečias veiksnys _ vandens temperatūra, kuri parenkama atsižvelgiant į ligą ir norimą gydymo poveikį. Ketvirtas veiksnys _ vandens pasipriešinimas, kuris turi mažai įtakos judesius atliekant lėtai, tačiau kai judesiai staigesni ir greitesni, jis įveikiamas sunkiau.

Naudojant vandens srovę, gali būti atliekamas hidromasažas.

KINEZITERAPIJA SERGANT VIDAUS ORGANŲ LIGOMIS

Kineziterapija, persirgus širdies raumens infarktu, sumažina nervinę įtampą tromboembolijų, pneumonijos, žarnyno atonijos pavojų, širdies ir kraujagyslių jautrumą ortostatiniams poveikiams, gerina periferine ir vainikinę kraujotaką. Ūmiu ligos periodu ligonis mokomas atpalaiduoti raumenyną, dėl diafragminio kvėpavimo.

KINEZITERAPIJA SERGANT HIPERTONIJA

Ji lėtina aterosklerotinius procesus, gerina medžiagų apykaitą, normalizuoja kraujagyslių tonusą. Mokoma taisyklingai kvėpuoti, skiriami pratimai pusiausvyrai lavinti, koordinacijai, atsipalaidavimui.

KINEZITERAPIJA SERGANT KVĖPAVIMO SISTEMOS LIGOMIS

Kineziterapijos uždaviniai sergant kvėpavimo sistemos ligomis yra šie:

1. Didinti bendrą organizmo tonusą ir atsparumą;

2. Tvarkyti patologinius refleksus;

3. Stabdyti ir slopinti patologinius procesus kvėpavimo sistemoje;

4. Stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą.

Šiems tikslams pasiekti taikoma gydomoji kūno kultūra, dozuotas ėjimas, masažas.

KINEZITERAPIJA SERGANT MEDŽIAGŲ APYKAITOS SUTRIKIMAIS

Nutukimas. Šiuo atveju kineziterapija labai svarbi. Jos tikslas greitinti medžiagų apykaitą, stiprinti pilvo raumenis, gerinti vidaus organų darbą. Naudojamos įvairios kineziterapijos priemonės, kurios derinamos su dieta.

Diabetas. Kineziterapija padeda išvengti komplikacijų, normalizuoja cukraus kiekį kraujyje. Naudojama daug kvėpavimo pratimų, dozuotas ėjimas, masažas.

KINEZITERAPIJA SERGANT VIRŠKINIMO SISTEMOS LIGOMIS

Gastritas. Esant padidėjusiam rūgštingumui, taikomi bendro lavinimo fiziniai pratimai, kurie atliekami ramiu tempu. Esant sumažėjiusiam rūgštingumui skatinama medžiagų apykaita, sekrecinė ir motorinė funkcija. Tam naudojami: dozuotas ėjimas, kvėpavimo pratimai.

Opaligė. Kineziterapijos uždaviniai: obstipacijų profilaktika, gerinti trofikos ir regeneracijos procesus žarnyne ir skrandyje. Fizinis krūvis didinamas iš lėto, vėliau pratimai atliekami sėdint, stovint.

KINEZITERAPIJA ESANT STUBURO DEFORMACIJOMS

Pratimus ugdančius taisyklingą laikyseną, reikia atlikti prieš veidrodį, kad būtų galima matyti ir koreguoti savo laikyseną. Pratimai turi būti atliekami įvairiose padėtyse, ypač efektingas ėjimas viena linija ant gimnastikos suolelio nešant ant galvos svorį. Norint pasiekti rezultatų kineziterapija atliekama ilgą laiką ir sistemingai.

KINEZITERAPIJA ESANT PĖDŲ DEFORMACIJAI

Gydant pilnapadystę, svarbu stiprinti raumenų ir raiščių aparatą, kuris palaiko fiziologinę pėdų formą. Pratimus reikia atlikti basomis, lėtai, krūvį didinti pamažu. Taip pat taikomas gydomasis masažas pėdoms.

KINEZITERAPIJA SERGANT PNS LIGOMIS

Kineziterapijos uždaviniai:

1. Apsaugoti nuo kontraktūrų;

2. Palaikyti raumenų tonusą;

3. Mokyti tikslingų judesių, vengiant kompensacinių judesių;

4. Šalinti įdingus judėjimo stereotipus.

Šiems uždaviniams įgyvendinti naudojami pasyvūs ir aktyvūs judesiai, masažas, kurie neturi būti traumuojantys.

KINEZITERAPIJA ESANT CNS PAŽEIDIMAMS

Pažeidus CNS sistemą, išsivysto judėjimo sutrikimai: hemiparezė, hemiplegija. Šios sistemos pakenkimo priežastys: trauma, insultas, onkologiniai dariniai.

Kineziterapijos uždaviniai gydant CNS pakenkimus yra šie:

1. Padėti išvengti kontraktūrų ir pragulų;

2. Išlaikyti funkcinį sąnarių judrumą;

3. Mažinti raumenų spastiškumą;

4. Stabilizuoti pusiausvyros reakcijas stovint ir sėdint;

5. Gerinti judesių koordinaciją;

6. Treniruoti įvairių sistemų darbą.

Ankstyvuoju gijimo periodu kineziterapija atliekama lovoje. Atsiradus aktyviems judesiams, ligonis ruošiamas vertikaliai padėčiai, svarbu lavinti pusiausvyrą ir koordinaciją.

Kineziterapijos specialistų paruošimas

Lietuvoje kineziterapeutai_specialistai rengiami Lietuvos Kūno Kultūros Akademijoje

( bakalaurai, magistrantai ). Nuo 1959m., paruošta 400 gydomosios kūno kultūros metodininkų; kineziterapeutų diplomus turi arti 200 žmonių. Magistratūra _ išleista trečioji laida. Kineziterapijos doktorantūros Lietuvoje nėra.

Lietuvos kineziterapeutai ryškiai skiriasi nuo fizinės terapijos specialistų užsienyje. Esminiai skirtumai yra tie, kad kineziterapeutai Lietuvoje dirba tik gydomosios mankštos ir masažo srityse, o elektroterapiją ir balneoterapiją vykdo kiti specialistai. Taip susidarė dėl to, kad Lietuvoje anksčiau buvo ruošiami gydytojai fizioterapeutai, kurie ir šiandien skiria elektroterapijos ir balneoterapijos procedūras, o jas vykdo medicinos seserys.

Kineziterapeuto veiklą reglamentuoja sveikatos apsaugos ministerijos paruošta (paruošta 1998m.) kineziterapeuto medicinos norma. Ši norma nepatvirtinta. Vadovaujantis ja kineziterapeuto darbo sudėtį sudaro tokios veiklos ir teisės:

1. Kineziterapeutas turi teisę įvertinti ligonio būklę ir prognozuoti reabilitacijos galimybes;

2. Kineziterapeutas parengia individualią kineziterapijos programą priklausomai nuo ligos pobūdžio, paciento fizinės būklės ir k.t. sąlygų;

3. Kineziterapeutas taiko visas kineziterapijos priemones ir metodus. Fizinės ir psichoterapijos priemones;

 

Daugiau paslaugų

All rights reserved 2012 ©
Mums galite rašyti: info@groziobites.lt Telefonas: 8 601 41212 Darbo laikas: 08.00 - 17.00